ONKODERMATOLOGIJA

Gyd. onkologė dermatologė Jolita GIBAVIČIENĖ 

Gyd. onkologė dermatologė Giedrė BIELIAUSKIENĖ

 

Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos gydytojos onkologės dermatologės konsultuoja, dermatoskopu tiria pigmentinius odos navikus ir apgamus. Lazeriu šalina apgamus, pigmentines dėmes, keratomas ir kitus odos navikus. Operuoja įvairius odos ir poodžio darinius. Atlieka piktybinių odos navikų intraoperacinę biopsiją.

 

Anglai apgamus vadina grožio ženklais, kiti - turtingumo simboliu. Tačiau onkologai primena, kad apgamai gali būti ir sunkiai išgydomos, vadinamos fatališka liga - melanomos - priežastis.

Apgamų turi beveik kiekvienas žmogus - jie dažniausiai atsiranda per pirmuosius 20 gyvenimo metų. Įgimtus apgamus turi tik apie 1 proc. naujagimių.

 

Apgamai - natūrali žmogaus odos dalis, tik šiek tiek kitaip atrodanti. Jie pavojaus žmogaus sveikatai nekelia. Tačiau kartais dėl įvairių veiksnių apgamai gali pakisti: atsiradę atipijos požymiai progresuoja ir išsivysto melanoma.

 

Melanoma - vienas iš agresyviausių piktybinių navikų, išsivystantis iš melaniną sintetinančių ląstelių. Melanoma sudaro apie 3% visų pasaulyje registruojamų piktybinių navikų. Pastaruosius dešimtmečius melanomos daugėjo žymiai sparčiau negu kitų piktybinių navikų. Prieaugis - maždaug 5-7% per metus. Melanomos atvejų padvigubėdavo kas 10-15 metų.

Lietuvoje kasmet registruojama daugiau negu 200 naujų susirgimų. 1996 metais - 174 nauji atvejai, 1998 metais - 213, 2000 - 214 atvejų. Susirgimų melanoma daugėja.

Šviesūs baltaodžiai, ypač raudonplaukiai, turi 1,6-3 kartus didesnę riziką susirgti melanoma negu bendra populiacija.

Apgamų turi beveik kiekvienas - jie dažniausiai atsiranda per pirmuosius 20 gyvenimo metų. Įgimtus apgamus turi apie 1% naujagimių. Įgimti apgamai gali būti labai įvairaus dydžio- nuo mažų apie 1,5 cm diametro iki didesnių negu 20 cm.

 

Kada gi apgamai tampa pavojingi? Kas gi ta klastinga liga melanoma? Šie ir kiti panašūs klausimai neramina pacientus, kartais dėl tokios smulkmenos bijančių trikdyti gydytoją. Norėčiau trumpai atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus ir padėti suprasti, kad laiku diagnozuota net ir tokia klastinga liga, kaip melanoma, tampa nebepavojinga ir yra visiškai išgydoma.

Melanoma pasireiškia įvairaus dydžio ir pavidalo virš odos pakilusiais rusvai juodais dariniais. Jie panašūs į apgamus. Melanoma gali atsirasti ant kūno esančiame apgame arba šalia jo. Tačiau tai nėra taisyklė. Melanoma gali iš karto atsirasti kūno odoje be įspėjimo. Pamažu navikas didės, kis forma, spalva. Todėl žmogus turi pats stebėti savo kūną ir apgamus, esančius jame.

 

Displastiniai apgamai (pakitę apgamai) - juose atsiranda atipiniai pokyčiai, kurie toliau kisdami apgamą paverčia melanoma.

 

Displastinio apgamo sindromas - daugybiniai apgamai odoje. Apgamų paprastai būna ne mažiau kaip 100, vienas jų didesnis negu 8 mm, ir mažiausiai vienas apgamas turi atipijos požymių (ABCD kriterijai - asimetrija, kontūro netolygumas, spalvos pasikeitimai, diametras > 6 mm.) Tokie asmenys priklauso rizikos grupei. Jiems būtina profesionalo, galinčio ištirti apgamus dermatoskopu ir įvertinti jų būklę, konsultacija. Vėliau tokie asmenys turi būti aktyviai sekami ir konsultuojami nors kartą per dvejus metus.

 

Baltaodžiai, ypač sunkiai įdegantys saulėje, turintys strazdanų, šviesiaplaukiai arba raudonplaukiai, mėlynakiai arba žaliaakiai - tai keltų odos tipo atstovai.
Manoma, kad šio odos tipo atstovams gresia trigubai didesnis pavojus susirgti melanoma ir odos vėžiu nei visiems kitiems. Lietuvoje daugiausia germaniškos odos tipo žmonių. Jų oda šviesi, tačiau geriau įdega saulėje. Viduržemio jūros tipo oda - tamsaus gymio. Ketvirtas odos tipas - juodaodžiai, spalvotieji.

Žmonės, priklausantys rizikos grupei, patys turi būti aktyvūs - save stebėti veidrodyje ir laiku kreiptis į gydytoją. Kiekvienas turi prisiminti paprastus ir konkrečius Amerikos dermatologų asociacijos pasiūlytus ABCD, kurie padės pačiam įvertinti apgamą. Pagal šiuos kriterijus žmogus pats gali įtarti pirmuosius piktybiškumo požymius apgame:

A - Asimetrija; B - Pakitęs kontūras; C - Spalva; D - Diametras (jei darinio diametras viršija 6 milimetrus, į tai reikia atkreipti dėmesį).

Į žmonių, rizikuojančių susirgti melanoma, grupę patenka:
- asmenys, turintys ypač daug apgamų (daug - tai daugiau nei 20 apgamų), kurių diametras didesnis nei 6 mm;
- asmenys, turintys įgimtų apgamų ir pastebėję jų kitimą;
- raudonplaukiai, žydrų akių ir strazdanoti blyškiaodžiai (tai paaiškinama odoje esančiu melanino - pigmento, natūraliai apsaugančio nuo saulės poveikio - kiekiu. Kuo mažiau melanino, tuo blyškesnė oda). Manoma, kad tokio odos tipo asmenys 3 kartus dažniau serga melanoma ir odos vėžiu;
- asmenys, sunkiai įdegantys ir greit nudegantys saulėje.

Kokia melanomos ankstyva diagnostika? Diagnozuota ankstyvos stadijos liga nekels pavojaus gyvybei. Siekiant nustatyti tikslesnę ligos diagnozę, atliekama dermatoskopija, po kurios pagal daugybę kriterijų nustatoma, kiek supiktybėjęs apgamas ir kaip jį gydyti. Dermatoskopija - tai neinvazinis odos struktūrų tyrimo metodas in vivo, panaudojant imersiją, ir yra skirtas pigmentinių odos navikų diagnostikai.

Galutiniam melanomos ar kito piktybinio odos naviko diagnozei patvirtinti reikalingi histologinis ir citologinis tyrimai. Susumavęs tyrimų rezultatus, gydytojas sprendžia, koks gydymo metodas reikalingas pacientui.

 

Prieš planuojant šalinti apgamus būtina pasitarti su gydytoju dermatologu onkologu. Konsultacijos metu, klinikos gydytojai dermatologai onkologai įvertins Jūsų odos bei minkštųjų audinių darinių būklę ir parinks geriausią gydymo būdą.

 

 

Vilniaus ir Alytaus apskričių gyventojams, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu šalinamo apgamo ar kito darinio bazinę kainą apmoka Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Pacientams iš kitų TLK regionų ir nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu - už paslaugas reikės susimokėti patiems. Jei turite galiojančius (2 sav. iki šalinimo dienos) privalomus tyrimus (bendras kraujo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje tyrimas, krešumo tyrimas (APTT), EKG, bendras šlapimo tyrimas) ir siuntimą chirurginiam gydymui, apgamas(ai) ar kitas darinys(iai) Jums gali būti šalinami iš karto po konsultacijos. Klinikoje šių tyrimų kaina (išskyrus siaskopiją) siekia 90 Lt. Jeigu siuntimo neturite - jį išrašys klinikos gydytojas dermatologas. Esant reikalui gydytojas gali paprašyti atlikti histologinį ar citologinį planuojamo šalinti darinio tyrimą, už kurį reikia susimokėti papildomai 160 Lt arba 90 Lt.

 

Grožio terapijos ir chirurgijos klinikoje SUGIHARA dėl apgamų šalinimo konsultuoja ir juos šalina gydytojos onkologės dermatologės J.Gibavičienė ir G. Bieliauskienė. Jeigu privalomų, galiojančių tyrimų neturite, pradėkite nuo gydytojo konsultacijos. Gydytojo onkodermatologo konsultacijos dėl apgamų ir kitų odos darinių šalinimo kaina su dermatoskopija siekia 130 Lt. Apgamai gali būti šalinami lazeriu, chirurginiu būdu, kriodestrukcija ar elektroekscizija. Jums tinkamiausią šalinimo būdą parinks konsultuojantis gydytojas. Vieno apsilankymo metu veido ir kitose kūno srityse lazeriu nemokamai šalinama iki 5 vnt. apgamų, kurių skersmuo neviršija 1 cm. Didesnių apgamų šalinimo būdas ir kaina nustatomi gydytojo konsultacijos metu. 

 

 

Klinikoje konsultuoja gydytojos J. Gibavičienė ir G. Bieliauskienė. Registracija telefonu: (8 5) 270 5710, (8 5) 270 5777, mob. (8 698) 53 901.